PROJEKTAS FINANSUOJAMAS EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 20072013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties Bendro intereso priemonės priemonės Kolektyviniai veiksmai veiklos srities Parama bendro intereso priemonėms projektas Sugaunamų vėžių laimikių vidaus vandenyse apskaitos sistemos ir priemonių įdiegimas, reguliuojant invazinės rūšies rainuotojo vėžio (Orconectus limosus L.) gausumo dinamiką ir plitimą Lietuvos vidaus vandenyse, saugojant natūralias plačiažnyplio (Astacus astacus L.) bei siauražnyplio (Astacus leptodactylus L.) vėžių populiacijas Nr. 3KOL3-3-11-01

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas naujos galimybės vėžininkystės  plėtrai 20142020 m. laikotarpiu

    Žuvininkystė   tai veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą. O pagal mūsų šalies Žuvininkystės įstatymą žuvys tai visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. Taigi vėžiai yra priskiriami žuvims ir visi šių hidrobiontų naudojimą reguliuojantys teisės aktai yra taikomi ir vėžių išteklių eksploatacijai. Tai liečia ir paramos vėžininkystės sektoriui gavimą ( tiek natūralių išteklių eksploatavimui ir saugojimui, tiek ir dirbtiniam auginimui tvenkiniuose ir uždarosiose recirkuliacinėse sistemose, tiek ir bendrosioms priemonėms).

     Iki šiol parama žuvininkystei daugiausia buvo teikiama iš Europos žuvininkystės fondo. Dabar padėtis keičiasi. Europos Komisija numato 20142020 m. laikotarpiui įsteigti naują ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos fondą Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF). Taip siekiama palengvinti bendros žuvininkystės politikos reformos plataus užmojo tikslų įgyvendinimą ir padėti žvejams pereiti prie tausios žvejybos, o pakrančių bendruomenėms įvairinti ekonomiką. Fondo lėšomis bus finansuojami projektai, kuriais kuriamos naujos darbo vietos ir gerinama gyvenimo Europos pakrančių teritorijose kokybė. Kad paramos gavėjams būtų lengviau gauti finansavimą, bus mažinama biurokratinė našta.

   Šis fondas padės spartinti ekonomikos augimą ir šiame sektoriuje kurti darbo vietas. Pinigų dideliems laivams statyti skiriama nebebus. Bendros žuvininkystės politikos biudžetinėmis priemonėmis siekiama tausoti aplinką tai duos naudos smulkiosios žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams.

    EJRŽF pakeis dabartinį Europos žuvininkystės fondą (EŽF) ir įvairias kitas priemones. Siūlomas 20142020 m. laikotarpio finansinis paketas 6,5 mlrd. eurų.

   20142020 m. laikotarpiu bus teikiami būtini finansiniai ištekliai bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) įgyvendinti. Daugiausia dėmesio skiriama nuo žuvininkystės priklausomiems piliečiams ir bendruomenėms, skatinama ES akvakultūros plėtra, patikimai finansuojama integruota jūrų politika (IJP).

Pažangi ir aplinkai nekenksminga žuvininkystė

   Nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios nemažai laivų buvo paversta metalo laužu, ir tai kainavo 2,7 mlrd. eurų ( nuo 1994 metų). Tačiau ES laivyno pajėgumas vis dar gerokai per didelis, nes, nors dalis laivų išmontuota, likusieji dėl technologinės pažangos tapo pajėgesni. Šios priemonės ekonominė vertė: iki 1 mln. EUR, išmokėtų laivo savininkui, palyginti su 56 tūkst. EUR, reikalingų vienai darbo vietai žvejų bendruomenėje sukurti.

   Taigi nuo šiol pinigai bus panaudojami kitu tikslu juos planuojama skirti tokiai veiklai, kuri būtų naudinga tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Ekonomikos įvairinimas viena iš jų. Iki šiol principu iš apačios į viršų grindžiamų iniciatyvų skatinimas duoda puikių rezultatų tokiose su žvejyba susijusiose srityse kaip žuvų perdirbimas, viešasis maitinimas ir turizmas. EJRŽF stiprins tokias bendruomenių plėtojamas iniciatyvas. Nedideli pakrančių laivynai tebėra daugelio pakrančių bendruomenių ekonomikos šerdis, todėl parama jiems bus intensyvinama.

   Padidintas pagalbos visoms priemonėms ( matyt, susijusioms su žvejyba) intensyvumas 75 % (buvo 60 % pagal Europos žuvininkystės fondo nuostatas). Specialiai nedideliems priekrantės laivynams pritaikytos priemonės: konsultavimo paslaugos, verslo kūrimas, laivų modifikavimas ir speciali pagalba žvejų sutuoktinėms. Konstatuota, jog vietos plėtra (dabartinė 4 prioritetinė kryptis) daugiausia teigiamo poveikio turi nedideliems ir priekrantės laivynams. 

Dėmesys socialiniam tvarumui

   Siekiant sustiprinti socialinį tvarumą, bus didinama parama nuo žvejybos priklausančioms bendruomenėms. Bus siekiama sudaryti sveikatos ir saugos sąlygas laivuose. Augimo ir užimtumo skatinimas bus vykdomas pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą, naujus įgūdžius, į naujus jūros sektorius orientuoto verslo kūrimąsi. Akcentuojama lyčių lygybė: vėžiagyvių, galvakojų arba žuvų rinkimas atoslūgio vietose arba sekliose lagūnose, žvejų sutuoktinių mokymai.

   Bus skatinamas socialinis dialogas, inovacinės idėjos, produktai, paslaugos, žvejybos būdai ir išteklių valdymas, vietos lygmens inovacijos žuvininkystės rajonuose, konsultacinės inovacijos ir verslo paslaugos.

   Bus siekiama, kad pridėtinė žvejybos produktų vertė būtų sukurta pirmiausia rinkodaros, reklamos ir kokybės užtikrinimo priemonėmis.

   Žvejybos laivų modernizavimas bus susiejamas su sauga ir sveikata laive, žvejybos įrankių atrankumu, energijos vartojimo efektyvumu, sužvejotų žuvų kokybe ir draudimu išmesti žuvis į jūrą. Bus nustatomas didesnis nei pagal EŽF nuostatas pagalbos tiek nedideliems, tiek pramoniniams laivynams intensyvumas.

   Bus skatinami papildomi pajamų šaltiniai, atsirandantys įvairinant ekonominę veiklą, taip pat išsaugojimo priemonės (regionavimas), atitinkančios BŽP.

   Bus plečiama žvejų ir mokslininkų partnerystė bei ekologinės inovacijos, taip pat žvejų dalyvavimo valdant ir atkuriant Natura 2000 teritorijas ir kitus saugomus jūrų rajonus bei vykdant jų stebėseną skatinimas (jūros taršos šiukšlėmis, biologinės įvairovės funkcijų srityse) ir atrankesnių žvejybos įrankių ar žvejybos būdų finansavimas.

Pažangi ir aplinkai nekenksminga akvakultūra

    Akvakultūra tai žuvų ( tame tarpe ir vėžių) auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas. Akvakultūra ir žuvivaisa puiki galimybė sumažinti priklausomumą nuo importo. Ši ūkio šaka kaimo vietovėse užtikrina gerą darbą, o ant europiečių stalų sveiką maistą. Fondo lėšomis bus siekiama tvariai plėtoti akvakultūrą bei žuvivaisą ir šiuo tikslu bus skatinama kurti naujoves, taip pat bus remiama naujų akvakultūros krypčių, pavyzdžiui, ne maistui skirtų akvakultūros produktų gamybos, plėtotė.

   Bus skatinami kurtis nauji akvakultūros ūkininkai. Numatoma investuoti į žmogiškąjį kapitalą: remti valdymo, konsultavimo ir pakaitos paslaugas bei mokymąsi visą gyvenimą.

    Bus remiamos inovacijos ir naujos akvakultūros formos:

         jūros akvakultūra ir ne maistui skirta akvakultūra;

         naujų formų pajamos, gaunamos iš daugiafunkcės akvakultūros;

         pridėtinė produktų vertė, sukuriama juos perdirbant, užsiimant jų rinkodara ir tiesiogiai juos parduodant pačiame ūkyje.

    Skatinamas aplinkos tvarumas:

         didinamas akvakultūros vietų potencialas taikant akvakultūros rajonų erdvinį, infrastruktūrinį ir aplinkosauginį planavimą;

         siekiama, kad akvakultūros veikla pasižymėtų aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos paslaugų teikimu (tvenkiniai).

   Bus plečiama parama gamintojų organizacijoms (atitinkanti Bendro rinkų organizavimo reglamentą), remiant:

- specialiai gamintojų organizacijoms pritaikytos priemones;

- gamybos ir rinkodaros planus;

- skiriant paramą gamintojų organizacijoms sandėliavimui (laipsniškas panaikinimas).

   Numatomas atokiausių regionų priartinimas, specialiai kompensuojant išlaidas, susijusias su  atokiausiuose regionuose patiriamas papildomas su žvejybos ir akvakultūros produktais išlaidas.

   Bus skatinamas daugiamečių nacionalinių strateginių akvakultūros planų, grindžiamų strateginėmis Sąjungos gairėmis, rengimas.

   Numatomas biologinio saugumo arba gyvūnų gerovės užtikrinimo gerosios patirties kaupimas arba šių sričių elgsenos kodeksų rengimas. Siekiama, kad būtų lengviau prieinamas gyvulių ( šiuo atveju žuvų ir vėžių) draudimas, kas yra labai aktualu akvakultūrininkams. 

Paprastinimas

   EJRŽF ir kitų ES fondų veiklą reglamentuojančios taisyklės bus suderintos. Taip bus paprasčiau ir paramos gavėjams, ir nacionalinėms institucijoms. EJRŽF bendros strateginės programos, kuria bus užtikrinama, kad visi esami ES fondai savo veiklą derintų tarpusavyje ir vengtų besikartojančios ar besidubliuojančios veiklos, dalis.

Su trimis teminiais strategijos Europa 2020 tikslais suderinta parama, skirta:

užimtumui ir darbo jėgos judumui skatinti,

žuvininkystės ir akvakultūros konkurencingumui didinti,

aplinkai apsaugoti ir išteklių naudojimo efektyvumui didinti.

   Teminius strategijos Europa 2020 tikslus suderinus su reformuotos BŽP ir IJP tikslais, siekiama:

1. Padidinti užimtumą ir teritorinę sanglaudą.

2. Skatinti naujovišką, konkurencingą ir žiniomis grindžiamą žuvininkystę.

3. Skatinti naujovišką, konkurencingą ir žiniomis grindžiamą akvakultūrą.

4. Remti tausią efektyvaus išteklių naudojimo žuvininkystę.

5. Remti tausią efektyvaus išteklių naudojimo akvakultūrą.

6. Siekti BŽP įgyvendinimo.

Visos tos reformos privalumai:

- daugiametis strateginis planavimas, mažesnė administracinė našta;

- galimybė pasitelkti tas pačias įstaigas, kaip ir įgyvendinant kaimo plėtrą,

- suderintas programavimas ir vertinimo bei stebėsenos sistema, taikant ribotą skaičių visoms valstybėms narėms bendrų rodiklių,

- visiems regionams taikoma bendra veiklos programa (konvergencijos ir ne konvergencijos regionai neatskiriami),

- viena bendro ES finansavimo norma 75 % (išskyrus duomenų rinkimo ir kontrolės finansavimą. Pas mus šis EŽF rodiklis buvo toks pats),

- bendras pagalbos intensyvumas 50 % (su keliomis išimtimis. Pas mus akvakultūroje šis EŽF rodiklis paprastai siekė 60 %. Tai reiškia, jog ateityje prie projekto teks pridėti ne 40 %, o jau 50% savų lėšų ),

- platus vienkartinių išmokų naudojimas.

Fondo veikla

    Naujojo fondo lėšomis bendrai su valstybėmis narėmis bus finansuojami tam tikri projektai. Visas fondo biudžetas bus paskirstomas valstybėms narėms atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus svarbą kiekvienoje iš jų. Bus taikomi Komisijos ir valstybių narių pasidalijamojo valdymo principai. Kiekviena valstybė narė konkrečiam laikotarpiui rengs veiklos programą, kurioje nurodys, kaip ketina leisti jai skirtus pinigus. Kai Komisija programą patvirtins, valstybė narė galės pati spręsti, kuriuos konkrečius projektus gautomis lėšomis finansuoti. Veiklos atitiktį paramos skyrimo reikalavimams ir programos įgyvendinimą kontroliuos valstybės narės ir Komisija.

Pasidalijamasis valdymas remsis 4 ramsčiais:

tvari ir pažangi žuvininkystė;

tvari ir pažangi akvakultūra;

tvari žuvininkystės rajonų plėtra;

- papildomosios BŽP priemonės: duomenų rinkimas, kontrolės ir rinkos priemonės.

Pasidalijamojo valdymo (valstybių narių kompetencijai) sferai numatoma skirti:

            5520 mln. EUR, iš kurių:

            4535 mln. EUR skiriama tausiai žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės rajonų plėtrai,

            477 mln. EUR kontrolei ir vykdymo užtikrinimui,

            358 mln. EUR duomenų rinkimui,

            105 mln. EUR atokiausiems regionams,

            45 mln. EUR paramai sandėliavimui.

Tiesioginio valdymo (Komisijos) sfera:

- integruota jūrų politika;

papildomosios BŽP priemonės: mokslinės rekomendacijos, valdysena, kontrolės elementai, savanoriška parama regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms (RFMO), techninė pagalba.

Tiesioginio valdymo sferai numatoma skirti:

            1047 mln. EUR skiriama IJP mokslinėms rekomendacijoms, kontrolei, valdysenai ir techninei pagalbai.

   Aukščiau pateikti duomenys apie Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą dar negalutiniai, jie gali būti keičiami. Bet esminiai punktai tikriausiai išliks. Kiek iš EJRŽF bus skiriama lėšų Lietuvai - nulems derybos Briuselyje. Tikėkimės, jog jos bus mūsų šaliai palankios. Iki šiol mūsų šaliai skiriamas finansavimas būdavo santykinai mažesnis net negu kaimyninių ES valstybių Latvijos, Lenkijos, Estijos gaunamos lėšos.