18_2324s.jpg

Vėžininkystės vystymas Pajūrio regione panaudojant ŽRVVG teikiamas galimybes

 

PROJEKTAS FINANSUOJAMAS EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS

 


Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 20072013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties Bendro intereso priemonės priemonės Kolektyviniai veiksmai veiklos srities Parama bendro intereso priemonėms projektas Sugaunamų vėžių laimikių vidaus vandenyse apskaitos sistemos ir priemonių įdiegimas, reguliuojant invazinės rūšies rainuotojo vėžio (Orconectus limosus L.) gausumo dinamiką ir plitimą Lietuvos vidaus vandenyse, saugojant natūralias plačiažnyplio (Astacus astacus L.) bei siauražnyplio (Astacus leptodactylus L.) vėžių populiacijas Nr. 3KOL3-3-11-01


Vėžininkystės  vystymas Pajūrio regione panaudojant ŽRVVG teikiamas galimybes

     Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau- ŽRVVG) tai organizacijos, į kurias vienijasi žuvininkystės veikla užsiimantys asmenys, vietos valdžios ir verslo atstovai. Tuo siekiama skatinti šiuos žmones veikti kartu vardan geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimo žuvininkystės regionuose. ŽRVVG savo žuvininkystės regionams ruošia strategijas, kurių pagrindu rengiami projektai, siekiant gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o nuo 2014 m iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Taip žuvininkystės regionuose įgyvendinamas principas iš apačios į viršų.
     Lietuvos teritorijos, kurios yra pripažintos žuvininkystės regionais,  yra pažymėtos 1 paveiksle. Šioje teritorijoje yra ir Pajūrio regiono savivaldybės: Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Neringos miesto, Kretingos rajono, Šilutės rajono. Minėtos savivaldybių teritorijos atrinktos pagal 2 kriterijus: vandenų plotą savivaldybių teritorijose, kuris yra didesnis nei Lietuvos vidurkis (t. y. didesnis nei 4%) ir žuvininkystės sektoriuje dirbančių žmonių skaičių (daugiau nei 50 žmonių savivaldybės teritorijoje dirba žuvininkystės srityje).
 


1 pav. Teritorija (mėlynai pažymėta),  sudaryta iš savivaldybių teritorijų pagal du kriterijus: jose daugiau nei 50 žmonių dirba žuvininkystės sektoriuje ir kurių daugiau kaip 4% ploto sudaro vandens telkiniai.


     Daugiausia žuvininkystės įmonių (81,3%) ir žuvininkystės sektoriuje dirbančių žmonių yra Klaipėdos apskrityje. Čia išplėtota žvejyba atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje, žuvų perdirbimas, žvejyba Kuršių mariose. Šioje apskrityje susikūrė stipriausios žuvininkystės bendruomenės. Žuvininkystės sektoriuje dirbantys žmonės telkiasi tam tikruose šalies regionuose ir daro didelę įtaką jų vietinei ekonomikai. Pvz., 2005 m. Neringos miesto savivaldybėje žuvininkystės sektoriuje dirbo net 21,8% visų šioje savivaldybėje dirbančių žmonių, Klaipėdos ir Palangos miestuose atitinkamai 3,2% ir 1,8%, Šilutės rajone 1,2%. Todėl Klaipėdos apskrityje ŽRVVG yra skatinamos kurtis pirmiausiai. Be to, Baltijos jūros, jos priekrantės ir Kuršių marių žvejai yra susijungę į savanoriškus visuomeninius susivienijimus: Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederaciją (Klaipėda), Žvejų ir žuvų perdirbėjų asociaciją Baltijos žvejas (Klaipėda), Žuvininkystės įmonių asociaciją Lampetra (Šilutė) ir t.t.
      Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria žuvininkystės bendruomenės Klaipėdos apskrityje, yra šios:
? dauguma Baltijos jūros priekrantės regionų Aplinkos ministerijos sprendimu priskirti saugomoms teritorijoms juose nustatyti ūkinės-komercinės veiklos apribojimai;
? žvejybos infrastruktūros plėtrą Kuršių mariose riboja aplinkosauginiai reikalavimai (UNESCO ir Europos ekologinio tinklo Natura 2000);
? Kuršių mariose kasmet taikomos vis griežtesnės žvejybos taisyklės. Dėl šios priežasties žuvų šiame vidaus vandens telkinyje nuo 2002 m. sugaunama vis mažiau;
? sugavimai ir žvejų pajamos Baltijos jūros priekrantėje nėra stabilūs;
? gana trumpi žvejybos ir turizmo sezonai;
? gausios  kormoranų kolonijos Kuršių mariose ne tik mažina šios teritorijos patrauklumą, bet ir daro neigiamą įtaką žuvų išteklių būklei;
? žuvininkystės bendruomenių patirties trūkumas, inicijuojant pokyčius savo regione.
      Paminėtina, jog šio regiono vandenyse bene labiausiai yra išplitusios invazinės rūšys, darančios arba potencialiai darysiančios žalą vietiniams hidrobiontams. Tarp jų yra ir rainuotasis vėžys.
      Ekonominė ir socialinė žuvininkystės regionų gerovė gali būti kuriama, steigiant naujas darbo vietas asmenims, kurie neteko darbo dėl žvejybos pajėgumų mažinimo, taip pat žvejų šeimų nariams, kurie kaimo vietovėse dažnai neturi darbo, o dėl to ir socialinių garantijų. Žvejų pajamos yra mažos, todėl yra skatinama veiklos rūšių diversifikacija, kad žvejai turėtų kelias darbo vietas. Siekiant regionų ekonominės ir socialinės pertvarkos, yra skatinama turizmo (ypač ekologinio) žuvininkystės regionuose plėtra, inovacijų ir naujų idėjų sklaida. Taigi regionai taps konkurencingesni ir patrauklesni ne tik turistams, investuotojams, bet ir patiems regionų gyventojams.
     Regionų plėtrai, konkurencingumo didinimui, inovacijų sklaidai reikalinga patirtis ir bendradarbiavimas su kitais žuvininkystės regionais nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
    Vykstant socialiniams ir ekonominiams pokyčiams žuvininkystės sektoriuje, siekiama stiprinti žuvininkystės bendruomenių iniciatyvumą. Ilgą laiką jos buvo labai silpnos, išsisklaidžiusios. Pasinaudojant EŽF parama, siekiama tobulinti žuvininkystės bendruomenių įgūdžius, rengiami mokymai gebėjimams, reikalingiems ŽRVVG strategijoms parengti bei įgyvendinti, įgyti. Numatoma finansuoti priemones, skirtas žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui bei, esant poreikiui, perkvalifikavimui, ypatingą dėmesį skiriant moterims.
     Atsižvelgiant į tai, kad priemonės tikslas skatinti pačių žvejų bendruomenių reiškiamą iniciatyvą pagal iš apačios į viršų principą, remiamos visos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 numatytos veiklos sritys, t. y. investicijos į:
 žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimą;
 ekonominės veiklos pertvarkymą, keitimą, ypač skatinant ekologinį turizmą;
 žuvininkystės produktų vertės didinimą;
 mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros bei paslaugų rėmimą;
 žuvininkystės regionų aplinkos saugojimą, pakrantės kaimelių bei gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, atnaujinimą ir plėtrą bei gamtos ir architektūros paveldo saugojimą ir stiprinimą;
 gamybos potencialo žuvininkystės sektoriuje, kai jam padaroma žala dėl stichinių arba pramoninių nelaimių, atkūrimą;
 žuvininkystės regionuose veikiančių grupių tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimą;
 gebėjimų įgijimą žuvininkystės regionų plėtros strategijos rengimui bei jos įgyvendinimo palengvinimui;
 ŽRVVG einamųjų išlaidų padengimą;
 žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymus.
     Prioritetas paramai gauti pagal šią priemonę bus teikiamas žuvininkystės regiono plėtros strategijoms, kurios bus įgyvendinamos Klaipėdos apskrityje.
     Žuvininkystės regionui taikomi šie atrankos kriterijai:
         1. Žuvininkystės regionas turi atitikti reglamente (EB) Nr. 1198/2006 vartojamą žuvininkystės regiono apibrėžimą.
           2. Žuvininkystės regionas turi būti teritoriškai aiškiai apibrėžtas, gyventojų skaičius šiame regione turi būti ne mažesnis nei 2 tūkst. ir ne didesnis nei 800 tūkst.
           3. Žuvininkystės regione turi veikti ne mažiau nei 3 žuvininkystės įmonės;
           4. Žuvininkystės regionas turi būti vientisas ekonominiu, socialiniu ir geografiniu požiūriu, nepriklausantis kitos ŽRVVG regionui.
     ŽRVVG taikomi atrankos kriterijai:
     1. ŽRVVG turi būti įregistruota ir veikti žuvininkystės regione;
     2. ŽRVVG - ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo institucija, turinti sprendimų priėmimo teisę, atstovautų įvairių žuvininkystės regiono gyventojų interesams: ne mažiau kaip 50% valdymo institucijos narių turėtų sudaryti žuvininkystės bendruomenės atstovai, iki 25% verslo atstovai ir iki 25% vietos valdžios atstovai. ŽRVVG valdymo instituciją turi sudaryti įvairaus amžiaus (bent vienas asmuo iki 25 m.) abiejų lyčių nariai (santykiu 20:80, t. y. mažiausiai 20% nesvarbu kurios lyties atstovų);
    3. ŽRVVG turi pakakti administracinių ir finansinių gebėjimų paramai administruoti, sėkmingam veiksmų įgyvendinimui užtikrinti.
     Žuvininkystės regiono plėtros strategija privalo atitikti šiuos kriterijus:
     1. turi būti integruota, grindžiama sąveika tarp įvairių sektorių, dalyvių ir veiksmų (turi būti parodyta, kad Strategija nėra vien tik veiklos sričių sąrašas);
     2. turi atitikti konkrečioje vietovėje egzistuojančias socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, numatyti jų sprendimo būdus;
     3. turi įrodyti savo darnumą;
     4. turi neprieštarauti ir (arba) papildyti esančias nacionalines ir (arba) regionines strategijas.
     5. būti tinkamos kokybės.
   ŽRVVG strategijos atrenkamos, taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus žuvininkystės veiklos grupių strategijų naudos ir kokybės kriterijus. Nacionalinė mokėjimo agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija atrenka, kurios iš ŽRVVG strategijų yra tinkamos gauti paramą.
     Paramos gavėjai rengia projektus, turinčius įgyvendinti ŽRVVG parengtą strategiją. ŽRVVG vertina, ar tam tikri parengti projektai atitinka žuvininkystės regionų plėtros strategiją, priima sprendimą dėl paramos skyrimo ir teikia šį sprendimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai tvirtinti.
     Taikomas iš apačios į viršų principas vietinėms bendruomenėms leidžiant:
      inicijuoti vietinių strategijų rengimą ir nustatyti jų regiono pagrindines problemas, poreikius  ir uždavinius, kuriuos jos siekia realizuoti;
      apibrėžti teritoriją, kurioje ketinama įgyvendinti strategiją;
      dalyvauti projektų vertinimo ir sprendimų priėmimo procese.
    ŽRVVG turi atlikti paramos lėšų pagal žuvininkystės regionų plėtros strategijas finansuojamus projektus išmokėjimo prašymų ar jų dalies administracinius patikrinimus. ŽRVVG atstovai kviečiami dalyvauti Stebėsenos ir Projektų atrankos komitetų posėdžiuose.
     Pajūrio regione šiuo metu veikia keturios ŽRVVG: Kretingos rajono, Klaipėdos miesto, Šilutės rajono ir Neringos miesto - VšĮ Pasienio žuvys, Klaipėdos rajono asociacija Klaipėdos rajono iniciatyvos. Visų jų kontaktus galima rasti internetinėje erdvėje. Šias ŽRVVG galima panaudoti vėžininkystės  vystymui Pajūrio regione, nors jų strategijos ir skiriasi.
     Smulkiau panagrinėsime ŽRVVG Klaipėdos rajono iniciatyvos strategijos panaudojimą šiam tikslui, nes būtent jos teritorijoje yra šį projektą įgyvendinanti organizacija, be to, jos strategija yra geriausia šalyje. 
     Reikia turėti omenyje, kad pagal mūsų šalies Žuvininkystės įstatymą žuvys tai visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. Taigi vėžiai yra priskiriami žuvims ir visi šių hidrobiontų naudojimą reguliuojantys teisės aktai yra taikomi ir vėžių išteklių eksploatacijai. Tai liečia ir paramos vėžininkystės sektoriui gavimą ( tiek natūralių išteklių eksploatavimui ir saugojimui, tiek ir dirbtiniam auginimui tvenkiniuose ir uždarosiose recirkuliacinėse sistemose, tiek ir bendrosioms priemonėms).
    Taigi, pagal ŽRVVG Klaipėdos rajono iniciatyvos strategiją paramos paraiškas gali teikti šie subjektai:
   1. Žuvininkystės įmonės arba jų kooperatyvai, registruoti ir veikiantys Klaipėdos rajono teritorijoje. Kad pareiškėjas yra veikiantis ŽRVVG teritorijoje, įrodo paskutinių dviejų metų veikla, susijusi su žuvininkyste.
    2. Iš žvejybos verslo pasitraukusios žvejybos įmonės ir jų darbuotojai, įregistravę individualią veiklą ar veikiantys pagal verslo liudijimą.
    3. Klaipėdos rajono savivaldybė ir/arba jos įmonės.
    4. Žuvininkystės sektoriaus interesams atstovaujantys viešieji juridiniai asmenys ir nevyriausybinės organizacijos, registruotos ir veikiančios Klaipėdos rajono teritorijoje. Kad pareiškėjas yra veikiantis ŽRVVG teritorijoje įrodo paskutinių dviejų metų veikla, susijusi su žuvininkyste.
     Pareiškėjams ypač aktuali informacija apie potencialių vietos projektų idėjas, galimus paramos gavėjus, paramos lyginamąją dalį bei maksimalias paramos sumas projektams įgyvendinti.

Vietos projektų idėjos ir parama projektų įgyvendinimui  pateikiama žemiau.
I PRIORITETAS. ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS ILGALAIKĖS PLĖTROS UŽTIKRINIMAS
1.1 priemonė. Žuvininkystės sektoriaus gyvybingumo palaikymas
Projektų pobūdis:
pelno projektai
Paramos intensyvumas: iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 1.1.1 veiklos sritį - iki 150 tūkst. Lt, pagal 1.1.2 veiklos sritį iki 100 tūkst. Lt.
Veiklos sritis: 1.1.1. Novatoriškų žuvų auginimo technologijų diegimo rėmimas

Projektų idėjų pavyzdžiai:
1. Vėžių auginimo uždaro ciklo vandens recirkuliacinėse sistemose rėmimas, aprūpinant šiuolaikiška įranga ir konsultavimo paslaugų paketu
1.  Žvejų ir su žuvininkyste susijusių asmenų pažintinės kelionės ir specializuotų parodų lankymas, siekiant susipažinti su pažangiausiomis vėžių auginimo technologijomis ir naujausiais akvakultūros metodais
2.  Specializuoto transporto priemonių, skirtų pervežti gyvus vėžius ir mailių, įsigijimas kooperacijos pagrindais
3.  Auginamų vėžių sveikatingumo ir geros kokybės užtikrinimas, įsigyjant ir taikant reikiamas vėžių ligų profilaktines ir gydomąsias priemones
4.  Pašarų vėžiams ruošimo įrangos įsigijimas
5. Vėžių auginimo atliekų sutvarkymo ir saugojimo įrangos įsigijimas
6. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
Veiklos sritis: 1.1.2. Regione pagautos ir užaugintos žuvies perdirbimo, vykdomo kooperacijos pagrindais, rėmimas
Projektų idėjų pavyzdžiai:
1. Vėžių perdirbimo įmonių, veikiančių kooperacijos pagrindais, aprūpinimas šiuolaikiška įranga ir konsultavimo paslaugomis
2.  Vėžių perdirbimo atliekų sutvarkymo, saugojimo ir perdirbimo įrangos įsigijimas
3.Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
1.2 Priemonė. Rekreacinės žvejybos plėtra
Projektų pobūdis:
ne pelno projektai
Paramos intensyvumas: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 1.2.1 veiklos sritį - iki 100 tūkst. Lt, pagal 1.2.2 veiklos sritį iki 80 tūkst. Lt
Veiklos sritis: 1.2.1. Žuvivaisos darbų vykdymas ir ichtiofaunos palaikymo priemonių įgyvendinimas
Projektų idėjos:
1. Didelės apimties vėžių veisimo darbų vykdymas, panaudojant vertingų vėžių inkubavimui ir paauginimui regione veikiančias uždaras recirkuliacines sistemas (URS)
2.  Vėžių faunos atkūrimas ir palaikymas regiono vandens telkiniuose bei upėse, panaudojant mažąsias išteklių atkūrimo technologijas
3. Vandens telkinių, upių ir istorinio Vilhelmo kanalo įvėžinimas
4. Projektų, gausinančių regiono vandens telkiniuose ir upėse bentoso (vėžių maisto) išteklius, įgyvendinimas
5.  Žvejybos taisyklių pažeidimų, mažinančių vertingų vėžių išteklius, visuomeninės kontrolės stiprinimas
6. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
Veiklos sritis:1.2.2. Rekreacinės žvejybos ir vėžiavimo plėtrai reikalingos mažosios infrastruktūros įrengimas ir kraštovaizdžio gerinimas bei licencinės žūklės vietų kūrimas
Projektų idėjos:
1. Upių vagų valymas, kad jomis galėtų praplaukti žvejai mėgėjai ir vandens turistai
2.  Privažiavimo kelių ir takų, vedančių į rekreacinio vėžiavimo vietas, įrengimas
3.  Savavališkai įrengtų privažiavimo kelių, vedančių į saugotinas rekreacijos vietas, užtvėrimas natūraliomis užtvaromis
4.  Pakrančių sąžalynų tvarkymas bei vėžiavimo vietų įrengimas 
5.  Minimalios apimties valčių švartavimosi vietų upių ir vandens telkinių pakrantėse įrengimas iš natūralių medžiagų
6.  Kuršių marių pakrančių kraštovaizdžio gerinimas, lokaliai iškertant pakrančių sąžalynus ir atveriant vaizdingas panoramas
7.  Licencinio ( limituoto) vėžiavimo vietų įrengimas žuvingose regiono vietose
8.  Žvejams mėgėjams ir vandens turistams skirtų poilsiaviečių su laužavietėmis ir vėžių virimo įranga statyba
9.  Informacinių stendų apie vėžiavimo tvarką pastatymas žvejų mėgėjų susitelkimo vietose
10. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
II PRIORITETAS.  ŽUVININKYSTĖS BENDRUOMENĖS TELKIMAS IR INTEGRAVIMAS Į ŠIUOLAIKIŠKĄ REGIONO PLĖTRĄ
2.1. Priemonė. Žuvininkystės regiono socialinio potencialo stiprinimas
Projektų pobūdis:
ne pelno projektai
Paramos intensyvumas: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 2.1.1 veiklos sritį - iki 50 tūkst. Lt, pagal 2.1.2 veiklos sritį - iki 250 tūkst. Lt
Veiklos sritis: 2.1.1. Žuvininkystės bendruomenės vietos iniciatyvų rėmimas ir aktyvumo viešajame gyvenime skatinimas
Projektų idėjos:
1. Žvejybos įmonių ir su vėžininkystės verslu susijusių organizacijų asocijuotų struktūrų parengtų projektų, gerinančių žuvininkystės sektoriaus interesų atstovavimą, įgyvendinimas 
2. Žvejų ir su vėžininkystės verslu susijusių asmenų bei organizacijų bendruomeninės veiklos organizavimas ir įvairių  vietos iniciatyvų rėmimas
3. Su vėžininkystės verslu susijusių moterų švietėjiškų ir kultūros iniciatyvų rėmimas
4. Iniciatyvų, mažinančių žvejų ir vėžiautojų socialinę atskirtį, rėmimas (pvz., senelių namų žvejams ir vėžiautojams įrengimas)
5. Priklausomybės ir profesinių ligų profilaktikos priemonių, skirtų žvejams ir su vėžininkystės verslu susijusiems asmenims, įgyvendinimas
6. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
Veiklos sritis: 2.1.2. Žvejų krašto tradicijų išsaugojimas ir žvejybos kultūros puoselėjimas
Projektų idėjos:
1. Žuvininkystės regioną nacionaliniu mastu reprezentuojančios žvejų ir vėžiautojų profesinės šventės organizavimas
2. Žvejų ir vėžiavimo verslo populiarinimas, tradicijų puoselėjimas ir profesinių švenčių organizavimas
3. Ryšių su krašto išeiviais, ypač su įvairių sričių specialistais, užmezgimas ir jų paramos žuvininkystės regiono plėtrai organizavimas
4. Vėžininkystės sektoriaus atstovų ir mokslininkų (įskaitant ir humanitarinių bei socialinių mokslų atstovus) bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas
5. Žvejų  ir vėžiautojų krašto kultūros ir tradicijų dokumentavimas ir edukacinių programų parengimas bei įgyvendinimas
6. Etnografinių ekspedicijų organizavimas, įtraukiant žuvininkystės regiono vaikus ir jaunimą į žvejų ir vėžiautojų krašto kultūros fiksavimą ir dokumentavimą (panaudojant šiuolaikiškas skaitmenines technologijas)
7. Įvairių plenerų organizavimas senosiose žvejų gyvenvietėse, sukurtus kūrinius panaudojant šių gyvenviečių viešųjų erdvių ir pastatų puošimui
8. Jaunimo stovyklų, populiarinančių tradicinius žvejybos ir vėžiavimo būdus ir kitus senovinius žvejų amatus (pvz., gintaro rinkimą) bei padedančių išsaugoti žvejų krašto tradicijas, organizavimas
9. Žvejų profesinės etikos ir žvejybos bei vėžiavimo kultūros puoselėjimo projektų įgyvendinimas
10. Žuvininkystės regiono gyventojų ekologinio sąmoningumo stiprinimo akcijų organizavimas
11. Konferencijų ir seminarų, nagrinėjančių žuvininkystės regiono tvarią plėtrą, organizavimas
12. Žvejų mėgėjų ir vėžiautojų jaunimo stovyklų ir įvairių vėžiavimo turnyrų organizavimas
13. Jaunimo edukacinių programų apie žvejų ir vėžiautojų kultūrą ir mėgėjiško vėžiavimo etiką parengimas ir įgyvendinimas
14. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
2.2 priemonė. Žuvininkystės bendruomenės ryšių su turizmo bei svetingumo sektoriais stiprinimas
Projektų pobūdis:
pagal 2.2.1 veiklos sritį - ne pelno projektai, pagal 2.2.2 ir 2.2.3 veiklos sritis pelno projektai
Paramos intensyvumas:  pelno projektams iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų, ne pelno projektams iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 2.2.1 ir 2.2.2 veiklos sritis - iki 200 tūkst. Lt, pagal 2.2.3 veiklos sritį - iki 145 tūkst. Lt
Veiklos sritis: 2.2.1. Senųjų žvejų gyvenviečių (Svencelės, Drevernos ir Karklės) viešųjų erdvių pritaikymas vietos gyventojų ir turistų poreikiams
Projektų idėjos:
1. Žvejų gyvenviečių viešųjų erdvių sutvarkymas žvejų ir vėžiautojų kultūros paveldui eksponuoti ir turistams priimti
2. Stacionarių žuvies ir vėžių turgelių įrengimas
3. Stendų ir nuorodų, informuojančių apie žvejų ir vėžiautojų  teikiamas paslaugas, pastatymas turistų labiausiai lankomose vietose
4. Vėžininkystės verslo paveldui reikšmingų gamtos ir kultūros paminklų apsauga bei ženklinimas
5. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
Veiklos sritis: 2.2.2. Žuvininkystės bendruomenės narių skatinimas imtis ekoturizmo verslo
Projektų idėjos:
1. Žvejybos ir vėžiavimo gidų, taip pat vandens turizmo ir kitų paslaugų turistams organizavimas žuvininkystės regiono mastu
2. Žvejų laivų pritaikymo aptarnauti vandens turistus rėmimas
3. Turizmo ir vėžiavimo inventoriaus nuomos punktų įrengimas
4. Ekoturizmo maršrutų parengimas ir aptarnavimas
5. Žuvininkystės regiono ekoturizmo paslaugų bendra rinkodara (pvz., dalyvavimas parodose atstovaujant visam regionui) ir koordinavimas (pvz., centralizuotas užsakymų priėmimas, paslaugų kokybės bendrų standartų užtikrinimas ir pan.)
6. Turistų, žūklės, vėžiavimo ir jėgos aitvarų mėgėjų apgyvendinimo senosiose žvejų gyvenvietėse paslaugų organizavimas, efektyviau panaudojant žuvininkystės bendruomenės atstovams priklausantį gyvenamąjį plotą
7. Žvejų įmonių ir turistus bei vėžiautojus aptarnaujančių organizacijų bendradarbiavimo rėmimas
8. Informacijos apie žvejų bendruomenės teikiamas ekoturizmo paslaugas sklaida, panaudojant internetą ir žiniasklaidą
9. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
Veiklos sritis: 2.2.3. Žuvininkystės produkcijos pridėtinės vertės didinimas, panaudojant vietos kulinarijos paveldą ir kuriant regione žuvies tiesioginio pardavimo sistemą
Projektų idėjos:
1. Projektų, skatinančių žvejus, vėžiautojus ir perdirbėjų įmones sertifikuoti savo produkciją pagal tautinio paveldo produktų išsaugojimo reikalavimus, įgyvendinimas
2. Šviežios žuvies ir vėžių tiesioginio pardavimo skatinimas ir parduodamos produkcijos aukštos kokybės užtikrinimas (pvz., remti žvejų, vėžiautojų ir žuvies perdirbėjų iniciatyvas kooperuotai įsigyti ir naudotis specialias transporto priemones, pritaikytas parduoti žuvies ir vėžių produkciją)
3. Projektų, kuriais perduodama vietos kulinarinio paveldo patirtis ( vėžių paruošimas, žuvies rūkymas, vytinimas ir kt.), įgyvendinimas
4. Žvejų krašto kulinarinio paveldo populiarinimo ir žuvies bei vėžių gaminių degustacijos akcijų organizavimas Klaipėdos rajono švenčių metu
5. Klaipėdos gyventojų ir uostamiestį aplankančių kruizinių laivų keleivių, taip pat Neringos kurorto poilsiautojų informavimas apie Klaipėdos rajone teikiamas ekoturizmo paslaugas ir galimybes paragauti bei įsigyti šviežių žuvies ir vėžių produktų
6. Turizmo maršruto Žuvies kelias organizavimas, apjungiantis į vieningą turizmo paslaugų paketą edukacinę programą ir galimybę kiekvienam turistui sužvejoti ir pagal vietos kulinarinį paveldą sau paruošti žuvies ir vėžių patiekalą, taip pat maršruto dalyviams sudarant galimybę įsigyti jau paruoštų šviežios žuvies gaminių ir vėžių
7. Kiti projektai, atitinkantys veiklos sritį
     Iki šiol parama žuvininkystei ir tuo pačiu vėžininkystei daugiausia buvo teikiama iš Europos žuvininkystės fondo. Dabar padėtis keičiasi. Europos Komisija numato 20142020 m. laikotarpiui įsteigti naują ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos fondą Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF).  Jame numatoma dar daugiau paramos teikti vietos strategijų, tinklų, aktyvaus pritaikymo projektų kūrimui. Tvari žuvininkystės regionų plėtra bus vykdoma remiantis sėkmingais pavyzdžiais.
   Principas iš apačios į viršų, bus taikomas:
 augimui ir užimtumui, socialinei sanglaudai,
 vietos lygmens inovacijoms,
 aplinkai, kuri yra plėtros sąlyga ir (arba) vietos lygmens išsaugojimo programoms.
   Bus daugiau paramos vietos strategijų, tinklų, aktyvaus pritaikymo projektų kūrimui. Daugialypis finansavimas turėtų būti Sąjungos iniciatyva vykdomos paramos variantas.
   Taigi jau dabar yra nemažai galimybių vėžininkystės plėtrai Pajūrio regione panaudoti vietos ŽRVVG disponuojamus resursus. Dar daugiau jų atsiras ateityje, pradėjus veikti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui.