Straipsniai
I would like to inform you about news from the project
I would like to inform you about news from the project carried out in Lithuania The measures of creation an accounting system of cryfish catch infix by regulating abundance and spread of invasive spiny-cheek crayfish (Orconectes limosa ) in the internal waters and conservation of natural noble cryfish (Astacus astacus L.) and narrow-clowed cryfish (Astacus leptodactylus L.) populations . In attachment you will find a short summary and should be nice to include some information from this to your databases - DAISIE and NOBANIS.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
The ceremonial meeting on the occasion ofthe opening of the South Bohemian Research Center of Aquaculture and Biodiversity of Hydrocenoses (CENAKVA) facilities of the Faculty of Fisheries and Protection of Waters, University of South Bohemia in Ceské Bude
Together with the Rector of the University of South Bohemia in Cesk? Budejovice, prof. RNDr. Libor Grubhoffer, CSc., we would like to cordially invite you to celebrate this important event which will be held in Vodnany, on the 26th of September 2013, from 1.30 p.m.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Už 526 vėžius teks pakloti daugiau nei po 10 Lt
Pastaruoju metu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pradėjo gauti daug informacijos apie neteisėtą ir besaikį vėžių gaudymą Limino ežere (Utenos r.).
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžiavimo sezono ypatumai: kaip atskirti, pagauti ir negauti baudos
Nuo seno manyta, kad vėžiai gyvena tik gėluose ir labai švariuose vandens telkiniuose. Tačiau pastaruoju metu jų aptinkama ir Baltijos jūroje, ir miestų taršos paveiktuose telkiniuose. Tokie pokyčiai vyksta ne dėl augančio Lietuvos vėžiagyvių atsparumo. Į Lietuvos vandenis patenka vis naujų vėžių rūšių. Jos čia ne tik aktyviai veisiasi, bet ir veja lauk mūsiškius senbuvius.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžininkystės vystymas Pajūrio regione panaudojant ŽRVVG teikiamas galimybes
Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau- ŽRVVG) - tai organizacijos, į kurias vienijasi žuvininkystės veikla užsiimantys asmenys, vietos valdžios ir verslo atstovai. Tuo siekiama skatinti šiuos žmones veikti kartu vardan geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimo žuvininkystės regionuose. ŽRVVG savo žuvininkystės regionams ruošia strategijas, kurių pagrindu rengiami projektai, siekiant gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o nuo 2014 m - iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Taip žuvininkystės regionuose įgyvendinamas principas "iš apačios į viršų".
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Rainuotojo vežio poveikis
Norint apsispręsti dėl invazinės rūšies - rainuotojo vėžio - gausumo reguliavimo priemonių intensyvumo, labai aktualu žinoti mokslinius duomenis apie minėtos rūšies galimą poveikį Lietuvos autochtoninei faunai ir ekonomikai. Šį poveikį Aplinkos ministerijos užsakymu 2005 m. nagrinėjo Ekologijos instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Kęstučio Arbačiausko. Jų ataskaitos " Rainuotojo vėžio įvertinimas ir rekomendacijų parengimas" duomenys, taip pat K. Arbačiausko 2007 - 2008 m. darbo "Lietuvos vidaus vandenų svetimkraščių ( invazinių) bestuburių rūšių tyrimai" rezultatai daugiausia ir bus čia minimi.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Švedija
Švedijoje yra maždaug 90000 ežerų, kurių plotas viršija 1 ha, ir apie 300 000 km upių ir upelių, reikšmingų žuvininkystei ir vėžininkystei. 2008 m. Žuvų ir vėžių sugavimai vidaus vandenyse siekė 1615 t, o jų vertė sudarė apie 30,38 mln. Lt.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Pagrindinės rainuotuojų vežių gyvenamos vietos
Šis projektas yra skirtas reguliuoti invazinės rūšies - rainuotojo vėžio - gausumą, tad labai aktualu žinoti mokslinius duomenis apie minėtos rūšies išplitimą šalyje. Šių vėžių išteklius Aplinkos ministerijos užsakymu 2005 m. tyrė Ekologijos instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Kęstučio Arbačiausko. Jų ataskaitos " Rainuotojo vėžio įvertinimas ir rekomendacijų parengimas" duomenys, taip pat K. Arbačiausko 2007 -2008 m. darbo "Lietuvos vidaus vandenų svetimkraščių ( invazinių) bestuburių rūšių tyrimai" rezultatai daugiausia ir bus čia panaudoti.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Rekomendacijos plitimui stabdyti
Ekologijos instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Kęstučio Arbačiausko, savo ataskaitoje " Rainuotojo vėžio įvertinimas ir rekomendacijų parengimas", taip pat K. Arbačiauskas 2007 - 2008 m. darbe "Lietuvos vidaus vandenų svetimkraščių ( invazinių) bestuburių rūšių tyrimai" pateikė visą eilę rekomendacijų rainuotojų vėžių plitimui stabdyti. Apie jas yra tikslinga kuo plačiau informuoti visuomenę.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Plačiažnypliai vežiai
Antraštėje nurodytas projektas yra skirtas saugoti natūralias plačiažnyplių vėžių populiacijas, tad labai aktualu žinoti naujus mokslinius duomenis apie minėtos rūšies išplitimą šalyje ir jo kitimo tendencijas. Pastaraisiais metais (2008 m.) šių vėžių išteklius didesniu mastu Aplinkos ministerijos užsakymu tyrė Ekologijos instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Kęstučio Arbačiausko. Jų ataskaitos "Europos bendrijos svarbos moliuskų rūšys, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir plačiažnyplio vėžio populiacijų būklės įvertinimas" informacija šioje medžiagoje ir yra pateikiama visuomenei.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystes fondo - 20142020 m
Žuvininkystė - tai veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą. O pagal mūsų šalies Žuvininkystės įstatymą žuvys - tai visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. Taigi vėžiai yra priskiriami žuvims ir visi šių hidrobiontų naudojimą reguliuojantys teisės aktai yra taikomi ir vėžių išteklių eksploatacijai. Tai liečia ir paramos vėžininkystės sektoriui gavimą ( tiek natūralių išteklių eksploatavimui ir saugojimui, tiek ir dirbtiniam auginimui tvenkiniuose ir uždarosiose recirkuliacinėse sistemose, tiek ir bendrosioms priemonėms).
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių paruošimo receptai
Daug kas vėžius pirmiausia vertina iš kulinarinių pozicijų. Iš tikrųjų, ekonominė vėžių kaip maisto produktų vertė yra gana didelė. Šio delikateso mėsoje yra daug lengvai įsisavinamų baltymų, angliavandenių, visa eilė vitaminų. Mėsa nekaloringa, bet maistingumo atžvilgiu ji beveik nenusileidžia žuvims. Vėžienoje yra 16 proc. baltymų ir 0,5 proc riebalų ( lydekos mėsa turi 18,6 proc. baltymų ir 0,5 proc. riebalų) ( Cukerzis, 1959). Vėžio riebaluose yra daug vitaminų.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių ligos ir priešai
Plačiažnypliai vėžiai yra švaraus vandens indikatoriai. Tai reišia, jog jie itin jautrūs taršai ir deguonies stigiui. Sovietiniais laikais, kada dirbami laukai buvo gausiai tręčiami įvairiais chemikalais, plačiažnyplių vėžių Lietuvos vandens telkiniuose, ypač upeliuose, buvo žymiai sumažėję.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių panaudojimas vandens kokybiniams parametrams kontroliuoti
Plačiažnypliai vėžiai yra švaraus vandens indikatoriai. Jie itin jautrūs taršai ir deguonies stygiui. Sovietiniais laikais, kada dirbami laukai buvo gausiai tręšiami ir apdorojami įvairiais chemikalais, plačiažnyplių vėžių Lietuvos vandens telkiniuose, ypač upeliuose, buvo žymiai sumažėję. Galima teigti, jog pats plačiažnyplių vėžių buvimas liudija apie telkinio vandens geras kokybines charakteristikas.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Invazinės ir kitos vėžių rūšys kaimyninėse valstybėse
Apie Lietuvą esančiose valstybėse gamtinės sąlygos iš esmės yra tokios pačios. Tai reiškia, jog vandenyse puikiai gali gyventi vėžiai.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžininkystė Norvegijoje
Norvegija - šiauriausia Europos šalis. Nuo Lietuvos ji yra už 700 km. Vakaruose jos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje - Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai skiria Norvegiją nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Norvegija yra ilgiausia Europos šalis, iš šiaurės į pietus nutįsusi 1752 km. Didžiausias jos plotis - 434 km, o mažiausias - tik 6,3 km.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Lietuvos vėžių atpažinimo raktas
Lietuvoje šiuo metu sutinkamos keturios vėžių rūšys: plačiažnyplis, siauražnyplis, žymėtasis ir rainuotasis. Juos atskirti ne visai paprasta, juo labiau, jog net trys rūšys priklauso Astacidae šeimai, t.y. labai panašios. Norint nesuklysti, reikia naudotis specialiu atpažinimo raktu. Vienas iš jų - iš Gyvūnijos monitoringo metodų (Vilnius, 2009).
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
ES šalių patirtis kovojant su invazinėmis vėžių rūšimis
DAISIE (Europos svetimų invazinių rūšių inventorizacija - Delivering Alien Invasive Species Inventories for Europe - ES mokslinių tyrimų lėšomis remiamas projektas, kurį įgyvendinant apibendrinami visos Europos duomenys apie svetimų rūšių biologinę invaziją) duomenimis, paskelbtais Projekto interneto svetainėje, net 10 822 svetimos rūšys šiuo metu skverbiasi į Europą. Tarptautinė 1 657 ekspertų grupė reguliariai atnaujina šią duomenų bazę. DAISIE svetainėje yra paskelbtas 100 pavojingiausių atėjūnų abėcėlinis sąrašas ir smulkūs žemėlapiai, kuriuose parodyta, kur jie veisiasi. Nepageidaujamų atėjūnų sąraše yra ir dvi vėžiagyvių rūšys, atkakusios į Europą iš Šiaurės Amerikos - žymėtasis ir rainuotasis vėžiai. Žymėtasis vėžys šiuo metu yra paplitęs net 25 Europos šalyse, nuo Didžiosios Britanijos ir Suomijos šiaurėje iki Ispanijos ir Graikijos pietuose.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių auginimas uždarosiose recirkuliacinėse sistemose
Pasaulinė vėžių produkcija siekia apie 150 tūkst. tonų/metus (Ackefors 2000, O'Sullivan et al. 2003). Dažniausiai kultivuojami raudonieji pelkių (red swamp) vėžiai, auginami tvenkiniuose arba ryžių laukuose. Tai turi savo neigiamus aspektus - dėl užterštumo žemės ūkio chemikalais daug išsivysčiusių šalių yra uždraudę vėžių iš Kinijos ir kitų pietryčių Azijos šalių importą. Vėžių auginimo srityje Europoje pirmauja Turkija, pateikianti kasmet eksportui iki 7 tūkst. t. vėžių. Ispanija išaugina apie 3,5 tūkst. tonų vėžių.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžininkystės ūkių sukūrimas
Ekonominiu požiūriu vėžiai yra puikus delikatesinis produktas vidaus rinkoje ir vertingas eksporto objektas. Prieš keletą metų Ekologijos instituto darbuotojai tyrė plačiažnyplių vėžių paplitimą Lietuvos vandens telkiniuose. Mokslininkų nuomone dabar plačiažnypliai vėžiai dar veisiasi apie 140-yje vandens telkinių. Pažymėtina, jog mūsų krašto karcinologai 1960 - 1970 m. laikotarpiu buvo ištyrę ir aprašę 440 vandens telkinių, apgyvendintų žnypliuotaisiais. Tad vėžingų vandenų liko ne taip jau daug. Kiek gi juose yra vėžių ir kiek jų būtų galima sugauti?
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių išteklių būklė Vakarų Lietuvoje
Lietuvos vandens telkiniuose gyvena keturios vėžių rūšys. Vakarų Lietuvoje iš esmės yra paplitusios dvi rūšys plačiažnypliai bei rainuotieji vėžiai. Kai kuriuose vandens telkiniuose gali būti ir nežymios populiacijos siauražnyplių vėžių, kuriuos vėžiautojai parsivežė iš Rytų Lietuvos.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžių įvairovė pasaulyje
Vėžiai priklauso Aukštesniųjų vėžiagyvių klasei (lot. Malacostraca) , kurioje yra šeši būriai, 349 šeimos ir maždaug 25 000 žinomų rūšių. Daugiausiai tos rūšys gyvena jūrose, tačiau taip pat ir gėluose vandenyse bei sausumoje. Pasaulio gėluosiuose vandens telkiniuose yra paplitę 593 rūšių vėžiai, iš jų per 10 rūšių veisiami ir auginami vartojimui. Vėžiai yra didžiausi ir vertingiausi gėlųjų vandenų bestuburiai gyvūnai.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžininkystė Suomijoje
Suomija yra vandeninga šalis. Joje gausu ežerų, upių ir pelkių. Suomijoje telkšo daugiausia ežerų Europos Sąjungoje apie 188 tūkst. ( palyginimui Lietuvoje tik apie 3 tūkst.). 3 ežerai (Saima, Inaris, Peijenė) didesni nei 1000 km², 309 ežerai didesni nei 10 km², 56 000 ežerų didesni nei 1 ha; 187 888 ežerai didesni nei 5 arai. Dauguma ežerų negilūs 5-20 m. Ežerai užima apie 8 % viso krašto ploto. Suomijos pietryčiuose, netoli Baltijos jūros, yra nuostabi vieta Suomijos ežerynas. Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, nors yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Tokio ežeringo kraštovaizdžio, kaip šis, matyt, nėra visoje planetoje. Plačius ežerus keičia siauri, dažnas daugiau nei 100 km ilgio, sujungti gausiomis protakomis
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Dvi dienas per metus Lietuvoje bus galima žvejoti nemokamai
Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai. Be meškeriotojo bilieto ar žūklės leidimo taip pat gali būti leidžiama žvejoti žūklės varžybų metu, suderinus su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu ar žūklės ploto naudotoju. Šias naujoves numato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, kurias aplinkos ministras pakeitė prieš tris savaites.
Daugiau informacijos rasite čia>>
 
Vėžininkystė Švedijoje
Švedija yra didžiausia iš Šiaurės šalių pagal gyventojų skaičių ir plotą. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Didžiausi iš jų: Venernas 5585 km², Veternas 1912 km², Melarenas - 1140 km². Ežerai sudaro 8% šalies teritorijos. Ilgiausia Švedijos upė Tornelvas -570 km. Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas, dėl to ten klimatas jūrinis su švelnia žiema ir vėsia vasara. Šiaurėje yra žemyninis klimatas su atšiauria žiema ir šalta vasara šiaurėje. Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnesį šalies centre ir pietuose - 0-5 laipsniai šalčio. Liepos mėnesį šiaurėje būna 10-11, centre ir pietuose - 15-17 laipsnių šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000, lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.
Daugiau informacijos rasite čia>>