Švedija

PROJEKTAS FINANSUOJAMAS EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO LĖŠOMIS

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 20072013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties Bendro intereso priemonės priemonės Kolektyviniai veiksmai veiklos srities Parama bendro intereso priemonėms projektas Sugaunamų vėžių laimikių vidaus vandenyse apskaitos sistemos ir priemonių įdiegimas, reguliuojant invazinės rūšies rainuotojo vėžio (Orconectus limosus L.) gausumo dinamiką ir plitimą Lietuvos vidaus vandenyse, saugojant natūralias plačiažnyplio (Astacus astacus L.) bei siauražnyplio (Astacus leptodactylus L.) vėžių populiacijas Nr. 3KOL3-3-11-01

Švedija - pagrindinė plačiažnyplių vėžių naudotoja Europoje

   Švedijoje yra maždaug 90000 ežerų, kurių plotas viršija 1 ha, ir apie 300 000 km upių ir upelių, reikšmingų  žuvininkystei ir vėžininkystei. 2008 m. Žuvų ir vėžių sugavimai vidaus vandenyse siekė 1615 t, o jų vertė sudarė apie 30,38 mln. Lt.

    Pagrindinės rūšys, vyraujančios vidaus vandenų laimikiuose, buvo sterkas, seliava, ešerys, lydeka, sykas, ungurys ir plačiažnyplis vėžys. Vėžiai, kurie gaudomi didžiausiame Švedijos Vaterno ežere, sudaro 10,8 proc. pagal sugavimų kiekį ir 24,6 proc. pagal vertę. 2008 m. iš viso buvo sugauta 175 t plačiažnyplių vėžių, tame tarpe 146 t. Vaterno ežere. Pagal vertę vėžiai buvo antroje vietoje po sterkų, jų laimikio vertė siekė 19 mln. kronų ( 108 kronos/kg arba 42 Lt/kg).

    Švedijoje ne tik žvejojama ežeruose ir upėse. Kaip ir daugelyje šalių, nemažai hidrobiontų auginama akvakultūroje. Pagrindinės akvakultūroje auginamos žuvys yra vaivorykštiniai upėtakiai, arktiniai šalviai, šlakiai, lašišos ir unguriai. Be to, dar auginami vėžiai, valgomosios midijos ir austrės. Šaip jau vėžiagyvių auginimas akvakultūroje yra populiariausias Prancūzijoje  ( 90 proc. visos Europos Sąjungos produkcijos) ir Niderlanduose.

   2008 metais Švedijos akvakultūros produkcija, skirta vartojimui, siekė 5667 t, o jos vertė 224 mln. kronų. Ji beveik 3 kartus viršija žuvų ir vėžių sugavimų vidaus vandenyse vertę. Akvakultūros plėtra labai svarbi, ypač turint omenyje, jog artimiausiais dešimtmečiais ši ūkio šaka bus vis aktualesnė užtikrinant žmonių mitybą.

   Švedijoje vėžiai susilaukia išskirtinio dėmesio. Laikoma, jog šie vandens gyventojai yra ne tik verslo, bet ir rekreacinės žūklės objektas, sukuriantis prielaidas ekologiniam turizmui. Švedijoje laikomasi nuostatos, kad nemokamas meškeriojimas žūklei naudojant vieną meškerę privačiuose vandens telkiniuose nekelia grėsmės vėžių ištekliams.

 Švedijoje vienintelė vietinė vėžių rūšis plačiažnyplis vėžys.  Jų ištekliai šalyje mažėja nuo 1907 m. dėl vėžių maro išplitimo.

    Siekiant sumažinti vėžininkystės nuostolius, Švedijos vyriausybė patvirtino ir įgyvendino plataus masto žymėtųjų vėžių introdukciją. Rezultatas dabar šalyje žymėtieji paplitę 4 kartus labiau negu plačiažnypliai.

    Nenuostabu, jog pastaruoju metu žymėtieji vėžiai traktuojami kaip vėžių maro nešiotojai ir konkurentai, darantys didžiulę žalą plačiažnyplių vėžių būklei krašte. Švedijos vėžininkystės sektoriaus atstovai ( P. Bohman, E. Degerman, L. Edsman and B. Sers, 2011) daro prielaidą, kad viena iš žymėtųjų vėžių išplitimo priežasčių buvo plataus masto nelegali introdukcija.

Taisydama padarytas klaidas, Švedijos žuvininkystės taryba numatė 2008 -2013 metų plačiažnyplių vėžių apsaugos veiksmų programą.

Kol kas realaus pavojaus plačiažnyplių vėžių išgyvenimui Švedijoje nėra. Tačiau tokia grėsmė gali kilti sparčiai plintant žymėtiesiems vėžiams. Būtina imtis efektyvių priemonių tokiam plitimui stabdyti ir vietinių vandens nariuotakojų išteklių gausinimui.

Antropogeninis veiksnys ypač svarbus svetimkraščių vėžių plitimui, todėl šalyje būtina suaktyvinti ekologinį švietimą aiškinant invazinių gyvūnų žalą autochtoninėms bendrijoms.